Nissan Almera - automobilis, kuris turėjo būti tobulas... Kas gavosi, kviečiame paskaityti šioje apžvalgoje. Jei teko skaitėtė Jeremy Clarkson kygas, turbūt jau žinote, kad vien nuo žodžio "Almera" Džeremį užpuola tymai. Tačiau gal ne viskas taip blogai? Čia britiško nacionalizmo pasekmė? Paskaitykime ir padiskutuokime.
Pirmos kartos Nissan Almera buvo techniškai paprasta ir labai patikima. Žmonės vairuojantys tokias mašinas jautėsi saugūs, nes žinojo, jog technika nepaves. Tačiau, kai kalbėti pradėdavo apie dizainą, tuomet Almera išvis tapdavo pamiršta, nes nėra net ko aptarinėti. Būtent antroji Almeros (gamybos metai 2000-2006 m.) karta turėjo viską pakeisti. Naujas jaunatviškas dizainas, grakščios linijos. Po šia, progresyvaus automobilio išvaizda, turėjo slėptis patikima japoniška technika. Sumanymas lyg ir neblogas, o įgyvendinimui trūko nedaug. Deja, tai pavyko tik iš dalies. Nissan Almera suapvalėjo, viduje atsirado daug papildomų dėtuvių, vietų papildomiems daiktams, net atskiras 12V lizdas gale. Tokių smulkmenų dar daugiau Tino vienatūryje. Deja, tais laikais, kai automobilis pasirodė, jauno pirkėjo neviliojo kaina, o šiuo metu nevilioja techninių naujovių trūkumas ir pasenusi išvaizda. Paguodžia tik tai, kad automobilis nėra sutinkamas dažnai, todėl iš dalies galima vadinti šį automobilį “originaliu”.
Viskas po senovei. Išvaizda nuobodi, o visa kita patikima. Automobilio pakaba patvari. Todėl galima pasakyti tik pora smulkių trūkumų, kurie kamuoja. Greičiausiai susidėvi stabdžių diskai. Bazinės Almeros net neturėjo ABS, todėl ši detalė yra gana pigi. O rimtesnis trūkumas, nei stabdžių diskai yra amortizatoriai. Jie pradeda labai garsiai bildėti. Kitokie garsai, kuriuos įmanoma išgirsti pakaboje – tai galinių stabilizatorių traukutės. Vairo traukių antgaliai ir pačios traukės atlaiko apie 100 000km. Važinėjant lietuviškais keliais dažniau tenka keisti priekinius apatinius atraminius lankstus, kitaip dar vadinamus šarnyrais, priekinės pakabos svirtis arba stebulių guolius. Gedimai nėra pasitaikantys dažnai, todėl automobilio pakaba yra patikima. Automobilis valdomas lengvai, pakaba standi, bet dėl to nukenčia komfortas – jaučiasi kiekvienas kelio nelygumas.
Variklių gama nėra didelė. Prekeiviai naudotais automobiliais greit juos išmoko mintinai. Benzinu maitinami tik 1,5 ir 1,8 varikliai. Tiesa, vienatūris Tino turėjo ir 2,0. Silpniausias iš visų 1,5, išvystantis 90 Ag, o po atnaujinimo 98 Ag, vidutiniškai vartoja 7-8 litrus kuro 100km kelio. 1,8 – vartoja vidutiniškai 8-9 litrus kuro ir iki 0,5 litro alyvos 1000 km kelio. Neverta panikuoti, viskas normos ribose. Savininkams vertėtų dažniau matuoti alyvos lygį, nes karteryje jos telpa tikrai nedaug, todėl tas išgaruotas puslitris turi didelės reikšmės tepimui. Dyzelinių variklių mėgėjai pasirinkimo neturi. Yra tik vienas agregatas – 2,2 Dti su 110 Ag. Vairuotojams jis nepatinka, nes trauka atsiranda tik įsijungus turbinai nuo 2000 aps/min. Pripratus pasirinkti tinkamą pavarą automobilis nėra vangus. Labai patikimas, draugauja su bet kokios kokybės kuru. Kartais pasitaiko, kad variklis pradeda rodyti įpurškimo sistemos gedimą. Jeigu taip būtų su vokiška mašina – pirmiausia tektų problemos ieškoti kurio įpurškimo sistemoje. O su Almera – užtenka tik pakeisti kuro filtrą ir problemos dingsta ilgam. Vartoja apie 6-7 litrus dyzelino. Po atnaujinimo 2003 metais buvo pradėtas montuoti 1,5dci 82 AG dyzelinis variklis iš Renault Tačiau jo bijoti neverta. Japonai blogo daikto į savo automobilį juk nemontuotų. Ekonomiškas, vartoja apie 5 litrus dyzelino. Modernizuoti ir 2,2 dyzeliniai varikliai. Nuo tada jų galia išaugo iki 112 AG ir 136 AG. Pavarų dėžės patvarios, atlaiko iki 100 000 km be problemų, o paskui tenka keisti kokį nors guolį ar riebokšlį. Mechaninės dėžės kritikuojamos dėl to, jog svirtys baisiai išsimala iš savo vietos, todėl laisvos eigos bėgių perjungimo svirtis turi labai daug.
Didžiausia Almeros bėda – rūdys. Jos puola kėbulą visur. Slenksčius, aplink langus, uždarose ir atvirose vietose. Norint tokį automobilį eksploatuoti Lietuvoje – tenka atitinkamai paruošti kėbulą papildomai jį padengiant antikorozine danga.
Kai tik Almera pasirodė prekyboje – jos kaina buvo per didelė. Konkurentai tuo metu siūlė daugiau komforto įrangos, daugiau visokių žaisliukų už patrauklesnę kainą. Todėl perkant naudotą automobilį retai rasime prabangiausios komplektacijos. Perkant tokią mašiną – gausite tiesiog mašiną. Patvarią, paprastą, pigią.
Na o pabaigai, keletas Almera nuotraukų, kurias savininkai nusprendė pagražinti.
