REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trijų raudonų deimantų logotipas – bene lengviausiai atpažįstamas automobilio gamintojos simbolis, ypač jeigu esate didžiulis Pasaulio ralio čempionato gerbėjas. Eros, kurioje įvairiuose greičio ruožuose siautėjo mėlynos spalvos „Subaru“, sidabrinės spalvos „Peugeot“ ir raudonos spalvos „Mitsubishi“.
Būtent raudonos spalvos „Mitsubishi“ bolidai tapo neatsiejama Pasaulio ralio čempionato dalimi, o šiose pirmenybėse dalyvavę skirtingų evoliucijų „Lancer“ sedanai tapo daugelio entuziastų svajonėmis, bet kaip ir daugelis legendinių automobilių, taip ir „Lancer Evolution“ gimė dėl gamintojo svajonių dalyvauti automobilių sporto varžybose.
Dešimto dešimtmečio pradžioje, tuometinė tarptautinė automobilių sporto federacija oficialiai išplatino „Group A“ vardu pavadintos automobilių grupės reglamentą, kuriame buvo aiškiai parašyta: norint dalyvauti Pasaulio ralio čempionate, gamintojas turi sukurti 5000 egzempliorių, tinkamų bendro naudojimo keliams. Be to, varžybose dalyvaujantys bolidai turi būti praktiškai identiški analogams, galintiems važinėti duobėtomis miestų gatvėmis.
Šis pakankamai griežtas, bet ir tuo pačiu nuostabus reglamentas sukūrė pasakiško grožio ratuočius: „Lancia Delta Integrale“, „Ford Escort RS Cosworth“, „Toyota Celica GT4“ ir žinoma – šios istorijos herojų – „Mitsubishi Lancer Evolution“.
Pirmieji „Lancer Evolution“ egzemplioriai, kaip bebūtų keista, nebuvo tokie populiarūs ar patrauklūs, bet metams bėgant, automobilių technologijoms tobulėjant ir inžineriniams sprendimams gerėjant, visos modelio kartos turėjo vieną ir tą patį ingridientą – 2 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų „4G63“ motorą.

Mitsubishi Lancer Evolution modelių gama
„Lancer Evolution“ pokyčiai




























































































Modelio karta
Debiutiniai metai
Pagamintų vienetų skaičius Svoris
Galia
Sukimo momentas
Evo I
1992
5000 1240 kg
250 AG
309 Nm
Evo II
1994
5000 1250 kg
260 AG
309 Nm
Evo III
1995
7000 1260 kg
270 AG
309 Nm
Evo IV
1996
9000 1350 kg
280 AG
353 Nm
Evo V
1998
6000 1360 kg
280 AG 372 Nm
Evo VI
1999
12 000 1360 kg
280 AG 372 Nm
Evo VII
2001
12 000 1400 kg
280 AG 382 Nm
Evo VIII
2003
7500 1410 kg
280 AG 391 Nm
Evo IX
2005
N.D 1410 kg
280 AG 399 Nm
Evo X
2007
N.D 1540 kg
280/300 AG 421 Nm

Trijų raudonų deimantų logotipas – bene lengviausiai atpažįstamas automobilio gamintojos simbolis, ypač jeigu esate didžiulis Pasaulio ralio čempionato gerbėjas. Eros, kurioje įvairiuose greičio ruožuose siautėjo mėlynos spalvos „Subaru“, sidabrinės spalvos „Peugeot“ ir raudonos spalvos „Mitsubishi“.
Būtent raudonos spalvos „Mitsubishi“ bolidai tapo neatsiejama Pasaulio ralio čempionato dalimi, o šiose pirmenybėse dalyvavę skirtingų evoliucijų „Lancer“ sedanai tapo daugelio entuziastų svajonėmis, bet kaip ir daugelis legendinių automobilių, taip ir „Lancer Evolution“ gimė dėl gamintojo svajonių dalyvauti automobilių sporto varžybose.
Dešimto dešimtmečio pradžioje, tuometinė tarptautinė automobilių sporto federacija oficialiai išplatino „Group A“ vardu pavadintos automobilių grupės reglamentą, kuriame buvo aiškiai parašyta: norint dalyvauti Pasaulio ralio čempionate, gamintojas turi sukurti 5000 egzempliorių, tinkamų bendro naudojimo keliams. Be to, varžybose dalyvaujantys bolidai turi būti praktiškai identiški analogams, galintiems važinėti duobėtomis miestų gatvėmis.
Šis pakankamai griežtas, bet ir tuo pačiu nuostabus reglamentas sukūrė pasakiško grožio ratuočius: „Lancia Delta Integrale“, „Ford Escort RS Cosworth“, „Toyota Celica GT4“ ir žinoma – šios istorijos herojų – „Mitsubishi Lancer Evolution“.
Pirmieji „Lancer Evolution“ egzemplioriai, kaip bebūtų keista, nebuvo tokie populiarūs ar patrauklūs, bet metams bėgant, automobilių technologijoms tobulėjant ir inžineriniams sprendimams gerėjant, visos modelio kartos turėjo vieną ir tą patį ingridientą – 2 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų „4G63“ motorą.

Mitsubishi Lancer Evolution modelių gama
„Lancer Evolution“ pokyčiai




























































































Modelio karta
Debiutiniai metai
Pagamintų vienetų skaičius Svoris
Galia
Sukimo momentas
Evo I
1992
5000 1240 kg
250 AG
309 Nm
Evo II
1994
5000 1250 kg
260 AG
309 Nm
Evo III
1995
7000 1260 kg
270 AG
309 Nm
Evo IV
1996
9000 1350 kg
280 AG
353 Nm
Evo V
1998
6000 1360 kg
280 AG 372 Nm
Evo VI
1999
12 000 1360 kg
280 AG 372 Nm
Evo VII
2001
12 000 1400 kg
280 AG 382 Nm
Evo VIII
2003
7500 1410 kg
280 AG 391 Nm
Evo IX
2005
N.D 1410 kg
280 AG 399 Nm
Evo X
2007
N.D 1540 kg
280/300 AG 421 Nm

REKLAMA

Evoliucija numeris 1
Pati pirmoji „Mitsubishi Lancer Evo“ karta pasirodė 1992 metais. Tuomet automobilis buvo sukurtas atsižvelgiant į griežtus tarptautinės automobilių sporto federacijos reikalavimus.
Šis kompaktiškas ir ne itin išvaizdus sedanas gavo turbininį „4G63“ benzininį motorą, keturių varančiųjų ratų pavarą, gerokai pajėgesnę stabdžių sistemą, fantastiškai atrodžiusį „Momo“ vairą bei visiems laikams įstrigusį galinį spoilerį, kuris, beje, atliko jam paskirtą funkciją.
Pasaulį išvydo tik 5000 vienetų, kurie šiuo metu yra itin geidžiami automobilių kolekcionierių, bet ar tuo reikėtų stebėtis? Tai buvo vienas pirmųjų, darbininkų klasės automobilių, kuris pasižymėdavo tuometiniams superautomobiliams būdingomis charakteristikomis.
Nereikėtų užmiršti dar vieno fakto – „Mitsubishi“ buvo sukūrusi lengvesnę modelio versiją – „Lancer Evolution RS“, kuri sekė „Subaru Impreza WRX“ pėdomis. „RS“ versija neturėjo elektra valdomų langų, galinio valytuvo, „ABS“ sistemos. Apskritai, ji buvo net 70 kilogramų lengvesnė už standartinį modelį.

Pirmoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 2
Praėjus vos dviems metams – 1994 metais, Japonijoje įvyko antrosios evoliucijos pristatymas. Nors antroji evoliucija nuo pirmosios, bent jau vizualiai, skyrėsi minimaliai, tačiau didžiausi pokyčiai slypėjo viduje.
„Mitsubishi“ specialistai padidino variklio galią, sumontavo standesnius pakabos komponentus, sumontavo 16 colių skersmens padangas ir įdiegė mechaninį riboto praslydimo diferencialą. Visų šių ir kitų modifikacijų dėka antroji „Lancer Evolution“ karta kelyje elgėsi kaip visiškai kitas žvėris. Be to, būtent antroji „Lancer Evolution“ karta padėjo „Mitsubishi“ komandai iškovoti pirmąją pergalę Pasaulio ralio čempionate.

Antroji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 3
Nauji metai, nauji ratai. Vos po vienerių metų nuo antrosios evoliucijos pasirodymo, 1995 metais, „Mitsubishi“ oficialiai pristatė trečiąją sportiško sedano iteraciją.
Šį kartą pokyčiai buvo pastebimi ne tik automobilį vairuojant, bet ir į jį žvelgiant. Putlesni buferiai su didesnėmis oro paėmimo angomis, kurios simbolizavo gerokai pajėgesnio variklio egzistavimą.
„Mitsubishi“ garsiajam keturių cilindrų motorui įtaisė visiškai naują turbiną, padidino suspaudimo laipsnį, padidino aušinimo sistemos efektyvumą. Pastaroji modifikacija buvo itin svarbi, nes didesnes apkrovas patiriantis variklis galėdavo veikti maksimaliu režimu žymiai ilgesnį laiką.
Kadangi bendro naudojimo keliams skirtos versijos buvo glaudžiai susijusios su ralio varžybose dalyvaujančiu analogu, nereikėtų stebėtis, jog visi trečioje evoliucijoje pritaikyti pokyčiai buvo labai greitai adaptuoti ralio bolide. Ir žinote ką? 1996 metais Tommi Makineno vairuojamas „Mitsubishi“ iškovojo net penkias pergales WRC čempionate, kurių dėka Tommi ir „Mitsubishi“ iškovojo pirmąjį Pasaulio ralio čempionato titulą.
Taip pat verta paminėti, jog trečioji modelio karta pirmą kartą pasirodė „Initial D“ animaciniame seriale, kuriame jį vairavo aršusis Kyoichi Sudo.

Trečioji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 4
1996 metų rugpjūtį „Mitsubishi“ visus nustebino visiškai naujos kartos modeliu, kuris su prieš tai pasirodžiusiais atstovais turėjo tik minimalių sąsajų.
Automobilio struktūra buvo standesnė, variklio efektyvumo koeficientas padidėjo kelis kartus, atsirado dviejų kanalų turbina (twin-scroll), gerokai pajėgesnė stabdžių sistema bei naujutėlė „Active Yaw Control“ sistema, kuri buvo atsakinga už galinio diferencialo darbą. Pastaroji stebėjo vairo pasukimo kampą, akceleratoriaus pedalo padėtį ir G jėgos daviklius, iš kurių gauta informacija leisdavo kompiuteriui tinkamai paskirstyti sukimo momentą tarp galinių ratų.
Naujoji modelio karta buvo akivaizdžiai sunkesnė, bet padidėjusį antsvorį kompensavo gerokai galingesnis motoras. Pastarasis puikiai derėjo su gerokai agresyvesnė išvaizda bei isteriškai greita akceleracija iki 100 km/val. (vos per 4,8 sekundės), kuri sužavėjo milžinišką automobilių entuziastų auditoriją. Ne tik Japonijoje, bet ir Australijoje ir N.Zelandijoje.

Ketvirtoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 5
Daugelis automobilių gerbėjų mano, jog penktoji „Lancer Evolution“ karta buvo pati geriausia, ir mes tuo nesistebime, nes penktukas žengė dar vieną, itin didelį žingsnį link visuotinio dominavo sportiškų automobilių segmente.
Automobilis buvo aprūpintas naujais pakabos elementais, platesnėmis padangomis, stabdžių sistemoje atsirado „Brembo“ komponentų, o didesnis galinis spoileris ženkliai prisidėjo prie didesnio automobilio stabilumo važiuojant didžiuliu greičiu.
Su penktąja „Lancer Evolution“ karta, priekyje tūnantis motoras pirmą kartą pasiekė 280 arklio galių ribą. Bent jau taip buvo sakoma oficialiai, nes daugelis nepriklausomų bandymų parodė, jog 2 litrų motoras išvystė gerokai didesnį sprogstamąjį užtaisą.
Įvairūs bandymai taip pat atskleidė, jog penktoji „Lancer Evolution“ karta iki 100 km/val. sugebėdavo įsibėgėti vos per 4,7 sekundės, o tai buvo žymiai geresnis rodiklis už „BMW M3“, „Nissan Skyline GT-R“ ar netgi „Honda NSX“. Įspūdinga? Be abejonės.

Penktoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 6
1999 metai – „Mitsubishi“ buvo absoliučiame pike. Pardavimai augo visame pasaulyje, automobilių sporto komanda neturėjo sau lygių. Vis dėlto, „Mitsubishi“ inžinieriai toliau tobulino savo geriausią ratuotį.
Šį kartą inžinieriai susikoncentravo į įvairias smulkmenas: stabilumą, valdymo tikslumą, variklio aušinimą.
Dviejų litrų darbinio tūrio motoras pajėgdavo pasiekti 280 arklio galių ir 373 Nm sukimo momentą, kuris buvo poruojamas su itin trumpus perdavimo skaičius turinčia mechanine pavarų dėže bei kitomis inžinerinių gerybėmis: lengvesniais „Enkei“ ratlankiais, sportiniais „Recaro“ lopšiais ar „Brembo“ stabdžių sistema.
Šių pokyčių dėka „Mitsubishi“ iškovojo dar vieną ir, deja, paskutinį čempionų titulą. Pasikeitęs bolidų reglamentas nebuvo naudingas „Mitsubishi“, kurios inžinieriai nesugebėjo tinkamai prie jų prisitaikyti.

Šeštoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 7
Absoliučiai naujas – taip būtų galima pristatyti septintosios kartos „Lancer Evolution“. Automobilis tapo ilgesnis ir aukštesnis už savo pirmtakus. Jis taip pat buvo 40 kilogramų sunkesnis. Užtat automobilio struktūra buvo net 50 procentų buvo standesnė, platesnė tarpvėžė padidino automobilio galimybes posūkiuose, o patobulintas „4G63“ motoras atvėrė vartus į visiškai kitą dinamikos dimensiją.
Septintoji modelio karta daugeliui entuziastų įsiminė dėl dalykų: efektyviau veikiančio riboto praslydimo diferencialo ir galimybės automobilį užsisakyti su automatine transmisija.

Septintoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 8
Pasaulio ralio čempionato dalyviams persėdus į visiškai kitokius ralio bolidus, bendro naudojimo keliams skirtos „Lancer Evolution“ versijos nebandė spėti paskui WRC organizatorių užgaidas. „Evo“ tapo tik „Mitsubishi“ modelių gamos pažiba, įvaizdžio detale, kurios gyvybę palaikė entuziastų palaikymas.
2003 metais pasirodžiusi 8-oji modelio karta išsiskyrė keliais, subtiliais patobulinimais, kurie eilinį kartą pagerino automobilio valdymo savybes, dinamiką ir sugebėjimus lenktynių trasoje. Be to, sulig aštunta modelio karta „Mitsubishi“ oficialiai pradėjo legenda tapusį modelį eksportuoti į Jungtines Valstijas, kuriose jis tapo vietinės automobilių kultūros pažiba.

Aštuntoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 9
Praėjus porai metų, ne pačioje geriausioje finansinėje padėtyje buvusi „Mitsubishi“ susitelkė į pakeitimus, kurie būtų juntami ir matomi.
Šį kartą keturių cilindrų variklis išvystė didesnį sukimo momentą platesniame sūkių diapazone, stogas buvo pagamintas iš aliuminio, galinis spoileris iš anglies pluošto. Iš tiesų, devintoji modelio karta turėjo trumpiausią modifikacijų sąrašą per visą „Lancer Evolution“ istoriją.

Devintoji Mitsubishi Lancer Evoliucija
Evoliucija numeris 10
Tai buvo tik trečias kartas, kai „Mitsubishi“ nusprendė sukurti visiškai naujutėlį „Lancer Evolution“ modelį. Šį kartą sportiškas sedanas naudojo naujutėlę „Lancer“ modelio platformą, kuri buvo didesnė ir žinoma – sunkesnė, o tiksliau – net 130 kilogramų sunkesnė, o tai labai nepatiko ištikimiausiems „Lancer Evolution“ gerbėjams.
Praradęs tam tikrą žavesį, japoniškas sedanas vis dar turėjo labai rimtų pranašumų prieš savo varžovus. Visiškai naujas motoras, gausybė elektroninių pagalbinių sistemų leido sukurti automobilį, su kuriuo į posūkius galima įlėkti svaigulingai didžiuliais greičiais.
Dešimtoji modelio karta, deja, buvo ir pati paskutinė. „Mitsubishi“ atstovai ne vieną kartą įvardino priežastį, dėl kurios buvo nutraukta „Lancer Evolution“ modelio gamyba, bet ar tikrai „Mitsubishi“ neturėjo priemonių, kurios leistų sukurti dar vieną legendą, dėl kurios pamištų visas pasaulis?

Dešimtoji Mitsubishi Lancer Evoliucija

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų