Lietuvoje galima aptikti tikrai nemažai, įdomių, puikiai atrestauruotų ir akį traukiančių automobilių. Šį kartą kalbėsime apie Mazda. Tiksliau, retą svečią mūsų keliuose – 1975 m. Mazda 929. Dabartinis jos savininkas Andrius Jonušauskas turėjo daug valandų garaže praleisti, kol viena tokia gražuolė vėl buvo prikelta gyvenimui Lietuvoje.
Keli žodžiai apie šio modelio istoriją – 1972 metais “Mazda” išleido puikų sportišką modelį RX-4 su rotoriniu varikliu. Šis turėjo tuo metu visai neblogą 135 Ag galią ir trasoje konkuravo su Datsun 240Z. Nors modelis ir tapo populiarus, tačiau atėjus naftos krizei, didelėmis sąnaudomis pasižymėjęs automobilis prarado paklausą. Mazda sugalvojo sprendimą – į RX-4 kėbulą sumontavo ekonomiškesnį keturių cilindrų variklį, pavadino jį 929 bei pardavinėjo toliau.
Šiame straipsnyje siūlome pažiūrėti koks buvo nueitas kelias jį restauruojant, na ir žinomą kalbiname patį Andrių Jonušauską, kaip jam visą tai sekėsi.
Kadangi tai tikrai sunkiai mūsų keliuose sutinkamas automobilis, tad visų pirma norėčiau paklausti – kiek šis automobilis pasikeitęs lyginant su tuo, kas nuriedėjo nuo konvejerio? Ar ilgas “modlist’as?
Imdamasis šio projekto, iš pradžių planavau galingą ne būtinai autentišką automobilį, tačiau vėliau, nusprendžiau automobilį restauruoti siekdamas jį išlaikyti kiek įmanoma originalų - taip įdomiau ir teisingiau. Ne originalūs yra: variklis, greičių dėžė, stabdžiai ir ratlankiai, visa kita kvepia autentika. Iš pradžių priekinius pastačiau 4 cilindriukų lengvus suportus priekyje, tačiau vėliau įsigijus svajotus ir ilgai medžiotus 3 dalių Epsilon Mesh ratus, jie netilpo ant plačių suportų, tad teko vėl perdarinėt. Dabar priekyje pilnai restauruoti S13 suportai, gale S14 suportai, pakeistas pagrindinis stabdžių cilindras. Stabdo puikiai. Sudėti nauji amortizatoriai, perrinkta visa pakaba.
Kolkas stovi ne originalus variklis. Ši Mazda gimė su 1,8 varikliu, kurio nepavyko prikelt. Dabar pastatytas 2,9 “laikinai” galingumo automobiliui užtenka svoris nėra didelis 1100kg, 150ag ir 250nm. Tiesa su valdomumu reikia susidraugauti.
Jau turiu garaže rotorinį variklį pažertą dalimis, 13b NA. Su laiku bus gimdomas 13b NA, planai yra portint, dėt vertikalų weber karbiuratorių. Portintas variklis su weberiu gali lengvai pasiekti 160 hp į ratus. Užteks. Buvo planų dėt 13b turbo, bet nebesigainioju galingumo, ne tas automobilis, užteks autentiškesnio variklio – atmosferiko ir karbiuratoriaus. Daugiau pakeitimų lyg ir nėra, išorė, salonas autentiški.
Darbus atlieki pats ar patiki kitiems?
Didžiąja darbų dalį dariau pats, išskyrus paruošimą dažymui, dažymą, kaikuriuos elektros darbus. Kėbulą pilnai išrinkau, vėliau surinkau. Žinoma, neapsiėjau be pagalbos, bet daugumoj pačiam teko vakarus aukot.
Tai antras kebulas, pirmasis buvo labai prastos būklės, tad po ilgų bandymų ji ištiesint ir sulopyt, netyčia aptikau Austrijoj kitą kėbulą - visiškai pliką, be transmisijos, pakabos, greit parsivežiau ir perrinkau.
Kas buvo didžiausias iššūkis tokiame projekte?
Iššūkis? Iššūkis ir po šiai dienai tas pats – surasti dalis kuriu trūksta. Tai retas automobilis, ir priešingai nei dauguma senų amerikietiškų automobilių, ar netgi tų pačių japonų Datsun,- detalių beveik nėra.
Europoje šis modelis labai retas. Australijoje, JAV irgi nėra dažnas, tad detalės itin retos ir paklausios, neretai tekdavo naktį keltis ir sėdėt prie kompo bidinant ebay.
Vienos komandiruotes Olandijoje metu, nedidelio miesto autoservise aptikau senų mazdų būrį, pasikalbėjus su savininku, namo grįžau su itin vertingomis kėbulo detalėmis - NOS (new old stock) dar gamykliniame įpakavime.
Galima rasti vidutinės kokybės dalių, bet jei ieškai kokybiškų dalių, tai labai sunku. Dar po šiai dienai medžioju keletą detalių, štai jau 3 metai ieškau dešinės pusės veidrodėlio..
Šis projektas yra iš dviejų dalių: iki raudono austriško kėbulo ir po jo. Raudoną kėbulą iš Austrijos pirkau 2008 vasarį, o 2009 liepą jis išriedėjo. Bet nuo 2006 rankiojau apdailos elementus, detales kėbului, kuris dabar daromas naujam projekte.
Kokios susilauki aplinkiniu reakcijos važiuodamas šiuo automobiliu?
Aplinkinių reakcija visada teigiama ir su nuostaba. Akis gano ir užsienieciai. Kartą senamiestyje priėjo japonas ir su šypsena žmonai kažką aiškino rodydamas į mašiną (広島から完璧な、マツダルース). Mane pastebėjęs priėjo ir baksnodamas pirštu į mašiną pasakė “perfect, Mazda luce from Hiroshima“. Jas gamino Hirosimoj.
Šiaip neretai sumaišo, tiksliau visad. Niekas nežino kas per modelis (jei iki tol nematė, negirdėjo). Tad tenka įrodinėt, jog tai iš ties mazda. Užrašai bylojantys, kad tai Mazda yra tik ant bagažinės dangčio ir galinių sparnų.
Po šitokio projekto, kokio sekančio norėtum?
Na projektas nėra baigtas, laukia rotorinis variklis. Tad galvoti apie kitą dar ankstoka. O jei būtų sekantis, tai net nežinau, nemažai minčių sukasi labai daug, keletas idėjų yra imt vėl seną japoną, taip pat įdomu būtų pabandyt švediško plieno skonio, nespjaučiau ir į muscle amerikoną. Patinka reti, istoriškai bei techniškai įdomūs modeliai, mustangas, kad ir koks gražus, morališkai man jau nuvalkiotas automobilis, atsiprašau už galimai įžeidžiančia mintį, tačiau mustangų ir panašių automobilių jau tiek nuotraukų peržiūrėta nuo vaikystės, kad susidaro įspūdis jog tris mustangus jau turėjau, o ir šiaip tai nėra gražiausias ar įdomiausias automobilis.
Ačiū už pokalbį.
